Apaštalų darbai 24

₁Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su keliais seniūnais ir advokatu Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių. ₂Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą:

„Tavo dėka mes turime tikrą taiką ir daug pagerinimų tautai, įvestų tavo rūpesčiu. ₃Mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu. ₄Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu. ₅Mes nustatėme, kad šis žmogus tarsi maras kursto sumišimą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių atskalos vadovas. ₆Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl mes jį suėmėme. ₈Iš jo galėsi pats išsiteirauti ir viską sužinoti apie mūsų kaltinimus“. ₉Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, jog taip esą iš tikrųjų. ₁₀Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė:

„Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju su pasitikėjimu mėginsiu ginti savo bylą. ₁₁Tau nesunku nustatyti jog prabėgo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai aš atvykau į Jeruzalę kaip maldininkas. ₁₂Nei šventykloje, nei sinagogose, nei mieste niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant ar telkiant minią. ₁₃Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina.

₁₄Vis dėlto aš tau išpažįstu, jog tarnauju savo protėvių Dievui pagal Kelią, jų vadinamą atskala. Aš tikiu visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose. ₁₅Kartu su jais turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių. ₁₆Todėl aš stengiuosi visuomet turėti gryną sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones. ₁₇Aš po daugelio metų atkeliavau savo tautai atiduoti pašalpų ir paaukoti atnašų. ₁₈Ta proga rado mane šventykloje apsivaliusį, be jokios minios ir be jokio triukšmo ₁₉kai kurie Azijos žydai. Tai jiems reikėjo čia būti ir, jei ką turi prieš mane, kaltinti tavo akyse. ₂₀Pagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė teismo taryboje! ₂₁Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: ‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’“

₂₂Feliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: „Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išsiaiškinsiu jūsų klausimą“. ₂₃Jis davė nurodymą šimtininkui sergėti Paulių, tačiau daryti lengvatų ir netrukdyti jo žmonėms teikti jam paslaugų.

₂₄Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo pasakojimo apie Kristaus Jėzaus tikėjimą. ₂₅Pauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: „Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai bus metas, aš tave pasišauksiu“. ₂₆Be to, jis tikėjosi gauti iš Pauliaus pinigų. Todėl dažnokai jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi.

₂₇Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas įsiteikti žydams, Feliksas paliko Paulių kalėjime.